Kaip atpažinti nerimą?
Nerimauja daugelis. Normalu, jei prieš pirmą pasimatymą daužosi širdis, ir nieko tokio, jei baiminatės, laukdami gydytojo konsultacijos. Jaudulys yra tiesiog įprastas atsakas į tai, kas gresia, gąsdina ar baugina.
Kita vertus, "kas per daug – tas nesveika". Nerimas, kuris rusena jumyse net tada, kai lyg ir nėra dėl ko jaudintis, nėra draugiškas palydovas. Ne visada lengva suprasti, kad nerimaujate. Ženklų, kurie mums išduoda, kad nerimaujame, gali būti įvairių:
Nuolatinis nejaukumo, nesmagumo jausmas
Perdėtas budrumas
Įkyri nuojauta, kad gali atsitikti kas nors siaubinga
Nuogąstavimas ir svarstymas, kas bus
Viena po kitos skriejančios mintys, kurių nepavyksta sulėtinti ir nuraminti
Gausus prakaitavimas, kai nekaršta
Įtempti raumenys, kartais net iki skausmo
Maudžiantys dantys ar žandikauliai, įsitempę dėl nuolatinio griežimo dantimis
Greitai plakanti širdis
Negalėjimas nustygti vietoje ir noras keltis, eiti, judėti, nors laikas pabūti ramiai
Šis sąrašas nėra baigtinis, nes nerimą kiekvienas jaučia skirtingai.
Nerimas keičia mąstymą: vietoje ramybės ir pasitikėjimo savimi mintys tamsėja, juoduoja ir nebeleidžia matyti to, kas gera. "Jeigu ši mergina atsisakys su manimi nueiti kavos, tai aš visiškas nevykėlis", "Kojos skausmas vis kartojasi, tikriausiai tai kažkas labai rimta", "Negaliu patikėti, kokią nesąmonę šiandien pasakiau per susirinkimą... man visada taip nesiseka" – tokios ir panašios nerimastingos mintys sukasi galvoje kartais nė nepastebėtos, neleisdamos atsipalaiduoti.
Kai nerimaujame, elgiamės taip pat šiek tiek kitaip nei būdami ramūs. Galbūt plėšome popierių skuteliais, galbūt greičiau supykstame dėl to, ko nepadarė ar ką padarė šeimos nariai, gal visus darbus griebiame į savo rankas, neleisdami niekam padėti, arba dažnai lankomės pas gydytojus, ieškodami paaiškinimo savo savijautai. Dažniausiai nerimas vargina emociškai ir fiziškai, neleisdamas atsikvėpti, sustoti malonioje akimirkoje ir džiaugtis tuo, kas yra čia ir dabar.
Žmonės, kurie patiria stiprų nerimą, ne tik pavargsta ir prastai jaučiasi. Tyrimai rodo, kad stiprus nerimastingumas gali turėti įvairiausių pasekmių. Pavyzdžiui, didelį nerimą jaučiantiems žmonėms ilgiau užtrunka nukreipti savo dėmesį nuo padarytų klaidų [1], jie prasčiau stebi aplinką vairuodami [2], ir galbūt netgi rečiau pasinaudoja gydytojų paslaugomis dėl įvairių sveikatos problemų [3].
Ne veltui sakoma, kad pirmas žingsnis į problemos sprendimą – ją pripažinti. Atpažinus savyje nerimą, galima mėginti stebėti save ir "gaudyti" nerimastingumo ženklus. Nerimas yra nemalonus, bet įveikti jį galima. Kartais prireikia specialisto – psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro pagalbos tam, kad išsiaiškinti, ar jūsų nerimas siekia ar nesiekia sutrikimo lygį, ir nuspręsti, kaip su juo geriausia susidoroti. Svarbu žinoti, kad nerimastingumas nebūtinai yra jūsų charakterio dalis – galbūt tai tiesiog jausmas, kuris šiuo metu neapleidžia.
Van der Borght, L., Braem, S., Stevens, M., & Notebaert, W. (2016). Keep calm and be patient: The influence of anxiety and time on post-error adaptations. Acta Psychologica, 164, 34-38.
Gotardi, G., Schor, P., Van Der Kamp, J., Navarro, M., Orth, D., Savelsbergh, G., ... & Rodrigues, S. T. (2018, June). The influence of anxiety on visual entropy of experienced drivers. In Proceedings of the 3rd Workshop on Eye Tracking and Visualization (pp. 1-4).
Horenstein, A., & Heimberg, R. G. (2020). Anxiety disorders and healthcare utilization: A systematic review. Clinical psychology review, 101894.