Nuo ko priklauso mano sveikata?
Rūpintis savo sveikata yra būtina. Žinome, kad reikia išsimiegoti, sveikai valgyti, profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją – tai turės įtakos mūsų savijautai ir padės išvengti kai kurių ligų, o kitas galės atitolinti ar sušvelninti jų poveikį. Vis dėlto ne visi tai darome.
Kodėl vieni žmonės gyvena sveikuoliškai ir dėl savo sveikatos daro viską, ką pajėgia, o kiti numoja ranka ir palieka tai gydytojams arba likimui?
Vienas iš daugelio dalykų, kurie kartu susieina į atsakymą šiam klausimui, yra kiekvieno mūsų turimas įsitikinimas apie tai, kiek žmogaus sveikata priklauso nuo paties žmogaus įdėtų pastangų. Tai vadinama sveikatos kontrolės lokusu (angl. Health Locus of Control), ir jis gali būti labiau išorinis arba labiau vidinis. Jei žmogus tiki, kad pats/pati, o ne kas kitas, turi daugiausiai įtakos pakeisti ar palaikyti savo sveikatą, laikome, kad šio žmogaus sveikatos kontrolės lokusas yra vidinis. Jei, priešingai, žmogus tiki, kad sveikatai daugiau reikšmės turi aplinkybės, genetika, likimas, gydytojų pastangos ir kiti nuo jo (-s) nepriklausantys veiksniai – tuomet laikome, kad sveikatos kontrolės lokusas yra išorinis.
Kaip gali skambėti mūsų mintys ir žodžiai, jei turime stipriai išorinį sveikatos kontrolės lokusą?
"Stenkis nesistengęs, insultas gali užklupti bet kurį iš mūsų"
"Jei ne mano draugų parodytas blogas pavyzdys, tai aš nebūčiau pradėjęs rūkyti ir dabar neturėčiau problemų su plaučiais"
"Neverta stengtis daugiau sportuoti, nes vis tiek iš to nieko gero neišeis, mano svoris nekris – tai paveldima"
Kaip gali skambėti mūsų mintys ir žodžiai, jei turime stipriai vidinį sveikatos kontrolės lokusą?
"Jeigu labai pasistengsiu ir išbandysiu visas galimas priemones, tai tikrai išsigydysiu diabetą"
"Aš pati kalta, kad įsivariau migreną"
"Kodėl tu labiau nepasistengi mesti rūkyti? Kaipgi tu savimi taip nesirūpini? Juk viskas priklauso tik nuo tavęs!"
Dauguma mūsų turime ne stiprų išorinį ar vidinį sveikatos kontrolės lokusą, bet esame šiame spektre kažkur per vidurį arba arčiau vienos ar kitos pusės. Žmonės, kurių sveikatos kontrolės lokusas yra labiau vidinis, dažniau prisiima atsakomybę už savo sveikatą gerinančius ar bloginančius pasirinkimus, mažiau ima į širdį kitų žmonių nuomonę, gerai jaučia savo veiksmų svarbą ir įtaką, neretai yra sveikesni. Žmonės, kurių sveikatos kontrolės lokusas yra labiau išorinis, dažniau kaltina kitus, likimą arba paveldimumą dėl savo sveikatos problemų, rečiau imasi tinkamų veiksmų save sveikatinti, yra linkę greičiau nuleisti rankas ir netęsti pokyčių.
Negalima sakyti, kad išorinis sveikatos kontrolės lokusas visada yra blogiau už vidinį – kartais mus tikrai ištinka sutrikimai ir sunkumai, kurie nepriklauso nuo mūsų pačių. Pavyzdžiui, patyrus persileidimą išorinis sveikatos kontrolės lokusas padeda be reikalo nekaltinti savęs ir suprasti, kad nelaimė įvyko atsitiktinai. Tokiu būdu pasidaro lengviau išvengti graužaties ir padėti sau pasijausti bent šiek tiek geriau. Kitaip tariant, daugeliu atveju svarbu gebėti prisiimti pamatuotą atsakomybę už savo veiksmus, tačiau būtina atskirti ir tas situacijas, kuriose tenka pripažinti, kad sveikatą veikiame ne tik mes patys.
Jei niekada apie tai negalvojote, gali būti sunku suprasti savo sveikatos kontrolės lokusą. Galite pradėti nuo kelių klausimų sau:
Kaip aš elgiuosi, kai susergu? Ar skubu gydytis, ar laukiu, kol simptomai praeis?
Jei turiu lėtinių sveikatos problemų, kaip suprantu jų priežastis? Ar be reikalo nekaltinu savęs dėl dalykų, kurie nuo manęs išties nepriklauso? O gal, priešingai, tikinu save ir kitus, kad dėl mano gyvenimo būdo prasidėję sutrikimai yra paveldėti?
Ar spaudžiu save gyventi kaip įmanoma sveikiau net tada, kai tai mane labai vargina ir man trukdo? O galbūt numojau ranka į sveiką gyvenseną, nes nemanau, kad ji turi įtakos tam, kaip aš jausiuos ir gyvensiu artimiausiu metu arba po dešimties metų?
Tai, ką šiandien darome dėl savo sveikatos, neabejotinai turės pasekmių vėliau. Kita vertus, stengtis ir persistengti yra skirtingi dalykai. Linkiu atrasti balansą, kuris leis pareigingai pasirūpinti savimi, tačiau nemėginti prisiimti atsakomybės už viską, kas atsitinka su jūsų sveikata.